Apkrovų vertės pagal gaminio standartą IEC 61537:2006
Vokietijoje galiojantis DIN EN 61537:2007 09 standartas „Kabelių ir laidų sistemos. Kabelių tiesimo sistemos elektros instaliacijoms“ yra oficialiai galiojantis tarptautinio IEC 61537:2006 standarto vertimas. Jame apibrėžiami reikalavimai ir bandymų metodai kabelių tiesimo sistemoms, skirtoms kabeliams bei laidams laikyti ir išvedžioti elektros instaliacijos ar ryšių sistemose.
DUK: reikalavimai pagal gaminio standartą
Kokie bendrieji reikalavimai yra keliami kabelių tiesimo sistemoms ir kur jie yra nustatyti?
Kokie testavimo reikalavimai taikomi kabelių tiesimo sistemoms?
Kaip turi būti paženklintos kabelių tiesimo sistemos?
Kokia informacija turi būti pateikta kabelių tiesimo sistemų montavimo instrukcijoje?
Kokia informacija turi būti pateikta kabelių tiesimo elementų montavimo instrukcijoje?
Klasifikavimas
Pagal gaminio standarto IEC 61537 6 skyrių visos kabelių tiesimo sistemos klasifikuojamos pagal kodų sistemą. Pagal tai naudotojas gali lengvai nustatyti, kokiomis savybėmis pasižymi kabelių tiesimo sistema.
| 6.1 | Medžiaga |
|---|---|
| 6.1.1 | Metalinė dalis |
| 6.1.2 | Nemetalinė dalis |
| 6.1.3 | Kombinuotoji konstrukcija |
| 6.2 | Atsparumas liepsnos plitimui |
|---|---|
| 6.2.1 | Palaiko degimą |
| 6.2.2 | Nepalaiko degimo |
| 6.3 | Elektrinio laidumo savybės |
|---|---|
| 6.3.1 | Be elektrinio laidumo savybių |
| 6.3.2 | Su elektrinio laidumo savybėmis |
| 6.4 | Elektrinis laidumas |
|---|---|
| 6.4.1 | Elektrai laidus sistemos komponentas |
| 6.4.2 | Elektrai nelaidus sistemos komponentas |
| 6.5 | Korozija / paviršiai |
|---|---|
| 6.5.1 | Nemetaliniai sistemos komponentai |
| 6.5.2 | Plienas su metaline paviršiaus danga arba nerūdijantysis plienas |
0–9D klasės
| Klasė | Etaloninė medžiaga ir paviršiaus apdirbimas |
|---|---|
| 0a | jokių |
| 1 | galvaniškai cinkuota danga, kurios minimalus storis yra 5 µm |
| 2 | galvaniškai cinkuota danga, kurios minimalus storis yra 12 µm |
| 3 | panardinant karštuoju būdu cinkuotas (juostiniu būdu cinkuotas) plienas, atitinkantis 275 klasę pagal EN 10327 ir EN 10326 |
| 4 | panardinant karštuoju būdu cinkuotas (juostiniu būdu cinkuotas) plienas, atitinkantis 350 klasę pagal EN 10327 ir EN 10326 |
| 5 | karštai cinkuotas (pagamintas gaminys), kurio minimalus dangos storis yra 45 µm pagal ISO 1461 |
| 6 | karštai cinkuotas (pagamintas gaminys), kurio minimalus dangos storis yra 55 µm pagal ISO 1461 |
| 7 | karštai cinkuotas (pagamintas gaminys), kurio minimalus dangos storis yra 70 µm pagal ISO 1461 |
| 8 | karštai cinkuotas (pagamintas gaminys), kurio minimalus dangos storis yra 85 µm pagal ISO 1461 (dažniausiai gausiai legiruotas silicio plienas) |
| 9A | nerūdijantysis plienas, pagamintas pagal ASTM: A240/A 240M – 95a žymėjimas S30400 arba EN 10088, 1-4301 klasė, be galutinio apdorojimob |
| 9B | nerūdijantysis plienas, pagamintas pagal ASTM: A240/A 240M – 95a žymėjimas S30400 arba EN 10088, 1-4404 klasė, be galutinio apdorojimob |
| 9C | nerūdijantysis plienas, pagamintas pagal ASTM: A240/A 240M – 95a žymėjimas S30400 arba EN 10088, 1-4301 klasė, su galutiniu apdorojimub |
| 9D | nerūdijantysis plienas, pagamintas pagal ASTM: A240/A 240M – 95a žymėjimas S30400 arba EN 10088, 1-4404 klasė, su galutiniu apdorojimub |
a Medžiagos be deklaruotos atsparumo korozijai klasifikacijos. b Galutinio apdirbimo procesas taikomas siekiant padidinti apsaugą nuo plyšinės korozijos ir apsaugoti nuo užteršimo kitų rūšių plienu. | |
| 6.5 | Korozija / paviršiai |
|---|---|
| 6.5.3 | Aliuminio lydinys arba kiti metalai |
| 6.5.4 | Su metaline ir organine danga |
| 6.6 | Temperatūra |
|---|---|
| 6.6.1 | Mažiausia temperatūra -50 °C / -40 °C / -20 °C / -15 °C / -5 °C / +5 °C |
| 6.6.2 | Didžiausia temperatūra +150 °C / +120 °C / +105 °C / +90 °C / +60 °C / +40 °C |
| 6.7 | Kabelių lovelio pagrindo perforacija |
|---|---|
| A | ≤ 2 % |
| B | > 2 % |
| C | > 15 % |
| D | > 30 % (IEC 60364 5 52) |
| 6.8 | Kabelių lovelio pagrindo perforacija |
|---|---|
| X | ≤ 80 % |
| Y | > 80 % |
| Z | > 90 % (IEC 60364 5 52) |
| 6.9 | Atsparumas smūgiams |
|---|---|
| 6.9.1 | Iki 2 J |
| 6.9.2 | Iki 5 J |
| 6.9.3 | Iki 10 J |
| 6.9.4 | Iki 20 J |
| 6.9.5 | Iki 50 J |
Mechaniniai apkrovos bandymai saugiai darbinei apkrovai (SWL) nustatyti
Viena iš pagrindinių standarto užduočių yra patikrinti pateiktus saugios darbinės apkrovos duomenis lyginamuoju ir atkuriamuoju būdu. Tai pasiekiama taikant skirtingus bandymų metodus. Praktiniam taikymui svarbu, kad jungtys būtų išdėstytos pagal gamintojo instrukcijose arba duomenų lapuose pateiktą aprašymą, nes priešingu atveju negalima garantuoti saugios darbinės apkrovos.
Turi būti atliekami du bandymai: minimalios ir maksimalios temperatūros bandymas. Plieninėms konstrukcinėms dalims pakanka atlikti bandymą tik viename temperatūros diapazone nuo -20 °C iki +120 °C, nes dėl temperatūros pokyčių jų savybės pagal standartą kinta ne daugiau nei 5 % nuo vidutinės šių savybių vertės.
Visuose bandymų metoduose numatyta, kad prieš pradedant matavimus kabelių tiesimo elementai turi būti apkraunami 10 %, o atraminiai elementai – 50 % pradine apkrova, kad konstrukcija visiškai nusistovėtų. Po to ši apkrova vėl pašalinama ir matuojamos nuo šios būsenos atsiradusios deformacijos.
Visi bandiniai iš pradžių tikrinami esant vardinei saugiai darbinei apkrovai (SWL). Jei bandiniai atitinka vertinimo kriterijus, apkrova didinama 1,7 karto viršijant saugią darbinę apkrovą.
Pirmasis vertinimo kriterijus – leistinoji deformacija esant vardinei saugiai darbinei apkrovai. Šiuo atveju išilginis kabelių tiesimo elementų ir fasoninių dalių įlinkis neturi viršyti 1/100 atstumo tarp atramų, o skersinis įlinkis – negali būti didesnis nei 1/20 nominaliojo kabelių tiesimo elementų ilgių bei fasoninių dalių pločio. Be to, gembių skersinė deformacija, esant vardinei saugiai darbinei apkrovai (SWL), yra apribota iki maksimaliai 30 mm. Esant saugiai darbinei apkrovai (SWL), profilis gali įlinkti ne daugiau kaip 1/20 savo ilgio. Savaime suprantama, kad šio bandymo metu ant bandinių ir jungčių neturi būti jokių akivaizdžių pažeidimų ar lūžių.
Išilginis įlinkis matuojamas kiekvieno tarpatramio [ab] ir [bc] viduryje, apskaičiuojant vidurkį tarp kabelių lovelio kairiojo ir dešiniojo išorinių kraštų (1 ir 3). Skersinis įlinkis nustatomas toje pačioje vietoje, apskaičiuojant skirtumą tarp jutiklio matavimo vertės lovelio dugno viduryje (2) ir išilginio įlinkio vidutinės vertės (ø13).
Pagal antrąjį vertinimo kriterijų reikalaujama, kad padidinus apkrovą 1,7 karto sistema nesugriūtų. Didelė deformacija ir įlinkis esant padidintai apkrovai vis dėl to yra leistini.
Šiuo metodu neišbandomos papildomos apkrovos, pvz., žmogaus svorio apkrova, sniegas, lietus, ledas, vėjas, seisminis poveikis ar terminiai įtempiai. Standartas nenumato gamintojo atsakomybės už sniego, vėjo ar kitų aplinkos veiksnių sukeliamas apkrovas. Prireikus, montavimo darbus projektuojantis asmuo privalo atsižvelgti į šiuos veiksnius.
Iš esmės šia metodika tikrinama kabelių tiesimo elementų, jų jungčių, fasoninių dalių ir atraminių elementų saugi darbinė apkrova (SWL).
Kelių vertikalioje plokštumoje sumontuotų tarpatramių sistemų, kai kabeliai tiesiami horizontaliai (pvz., jėgainėse), ir vertikalioje plokštumoje sumontuotų kylančių trasų, kai kabeliai tiesiami vertikaliai, bandymai šiuo metu galiojančioje standarto versijoje dar tik svarstomi. Naujajame standarto projekte tam yra numatytas standartizuotas bandymas. Taikymui jėgainėse „OBO Bettermann“ jau dabar pagal šį standartą gali pateikti kai kurias apkrovų vertes.
Išsamumo dėlei, čia reikėtų paminėti ir vadinamąjį atsparumo smūgiams bandymą pagal IEC 60068-2-75 standartą. Atliekant šį bandymą, ant skirtingų bandinio vetų iš nustatyto aukščio paeiliui numetamas apibrėžtos masės plaktukas – pirmiausia ant pagrindo arba pakopos, o po to ant kiekvieno šono. Ant bandinių po bandymo neturi būti jokių akivaizdžių pažeidimų ir / arba deformacijų, galinčių pakenkti saugumui.
| Smūgio energija [J] | Plaktuko masė [kg] | Kritimo aukštis [mm] |
|---|---|---|
| 2 | 0,5 | 400 |
| 5 | 1,7 | 295 |
| 10 | 5,0 | 200 |
| 20 | 5,0 | 400 |
| 50 | 10,0 | 500 |
Kabelių tiesimo elementai kelių tarpatramių sistemose
Kelių tarpatramių sistema vadinamas toks montavimo būdas, kai su laikančiaisiais elementais sujungti kabelių tiesimo elementai (loveliai arba kopėčios) sudaro daugiau nei vieną tarpatramį tarp atramų, t. y. turi kelis atramų žingsnius. Tai yra dažniausiai taikomas kabelių tiesimo sistemų montavimo būdas.
Didžioji dalis kabelių tiesimo sistemų montuojamos horizontalioje plokštumoje, o patys kabeliai tiesiami taip pat horizontalia kryptimi. Šiam montavimo būdui standartas numato net penkis skirtingus bandymų metodus, kuriems taikomos tam tikros sąlygos. Taip siekiama užtikrinti saugų eksploatavimą bet kokiomis aplinkybėmis.
| Bandymo metodas | Sąlygos |
|---|---|
| I |
|
| II |
|
| III |
|
| IV |
|
| V |
|
Kabelių tiesimo elementai vieno tarpatramio sistemose
Vieno tarpatramio sistema vadinamas toks montavimo būdas, kai kabelių tiesimo sistemos atkarpą sudaro kabelių tiesimo elementai ir tik du atraminiai taškai, išdėstyti abiejuose šios atkarpos galuose. Tokioje sistemoje yra tik vienas atskiras atstumas tarp atramų. Šis sprendimas dažniausiai taikomas tiesiant trasas virš koridorių arba gamybinėse bei sandėliavimo patalpose, kai kabeliai tiesiami nuo vienos atraminės kolonos iki kitos, o pati sistema nesitęsia tolygiai per kelis tarpatramius (t. y. trasa baigiasi ties kiekviena atrama). Šis atskyrimas nuo kelių tarpatramių sijos yra svarbus, nes, išliekant tokiai pačiai kabelių apkrovai viename metre, keičiasi pačiai sistemai tenkanti apkrova.
Didžioji dalis vieno tarpatramio sistemų taip pat montuojamos horizontalioje plokštumoje, kai kabeliai tiesiami horizontaliai. Atliekant bandymą, jungtis privalo būti pačiame tarpatramio viduryje, nebent gamintojas savo instrukcijose nurodo kitokius apribojimus.
Fasoninės dalys
Montuojamoms horizontalioje plokštumoje fasoninėms dalims (alkūnėms, T formos profiliams, kryžmėms), kai sistema tiesiama horizontalia kryptimi, standartas taip pat numato bandymą, jei pati fasoninė dalis nėra tiesiogiai paremta į montavimo elementą. Atstumą Y iki artimiausios atramos nurodo gamintojas.
Laikikliai
Konsolės yra išbandomos jas montuojant prie sienos arba prie profilio (1 pav.). Jei konsolė yra sukonstruota tiek kabelių loveliams, tiek kabelių kopėčioms, apkrova veikia dviejuose taškuose (2 pav.). Jei konsolėms skirta išskirtinai tik kabelių loveliams, apkrova tolygiai paskirstoma keliose vietose (3 pav.). Dėl to konsolei tenka mažesnis krūvis ir pasiekia didesnę saugią darbinę apkrovą. „OBO Bettermann“ įprastai visada atlieka bandymus pagal nepalankiausio scenarijaus sąlygas. Taip užtikriname, kad visada bus pasiekiama saugi darbinė apkrova.
Iliustracijose pavaizduota standarte numatyta bandymų schema.
Profilai
Kabinamiesiems profiliams taikomi net trys skirtingi bandymai.
Prie lubų plokščių pritvirtintų profilių lenkimo momento bandymas (1 pav.), kuriam rekomenduojama naudoti 0,8 m ilgio profilį. Saugi darbinė apkrova žymima kaip M1 ir nurodoma Nm arba kNm.
Profilių arba jų viršutinių plokščių tempimo stiprio bandymas (2 pav.), kurio metu saugi darbinė apkrova (SWL) žymima kaip jėga F ir nurodoma N arba kN.
Profilių su laikikliu lenkimo momento bandymas (3 pav.), nurodant M2 ir Nm arba kNm. Šis bandymas turi būti atliekamas su 0,5 m, 1,0 m ir 1,5 m ilgio (L) gaminiais, jei tokie yra asortimente. Bandymo metu profiliai išbandomi juos sumontavus kartu su stipriausia ir didžiausia tam profiliui rekomenduojama konsole.
Mažiau svarbūs yra bandymai, atliekami su centre (simetriškai) pritvirtintu laikikliu (4 pav.) ir profiliais, kurių galuose pritvirtinta konsolėarba lubų pakaba (5 pav.). Šis būdas šnekamojoje kalboje dar vadinamas „beždžionių sūpynėmis“ (kabantis laidas). Šiuo atveju kaip tempiamieji elementai naudojami du srieginiai strypai arba kabinamieji profiliai su horizontaliu standžiu profiliu, kuris tarnauja kaip lovelio pagrindas.
Saugus profilių su atrama montavimas
Kabinamojo profilio su atrama montavimas laikomas saugiu, jei tenkinamos toliau išvardytos sąlygos.
- Kiekvienai atramai tenkanti apkrova mažesnė už atskirai atramai nurodytą saugią darbinę apkrovą (10.8.1).
- Profilių su atramomis lenkimo momentas M2: mažesnis už pasirinkto ilgio profilio saugią darbinę apkrovą (10.8.2.3). Leidžiama apskaičiuoti bandymų su skirtingo ilgio gaminiais rezultatų tarpines vertes (interpoliacija).
- Gautas lubų plokštės M1 lenkimo momentas ir gauta jėga F yra saugiame diapazone (SAFE AREA).
Elektriniai bandymai
Standartas taikomas gaminiams, kurie įprasto naudojimo metu yra pasyvūs elektromagnetinio poveikio (spinduliuotės ir atsparumo) atžvilgiu. Kai kabelių tiesimo sistemos sumontuojamos kaip kabelių instaliacijos dalis, pati instaliacija gali skleisti elektromagnetinius signalus arba būti jų veikiama. Poveikio laipsnis priklauso nuo instaliacijos pobūdžio eksploatavimo aplinkoje ir prie kabelių prijungtų įrenginių.
Pagal IEC 61537 standartą tikrinamos elektrinio laidumo arba elektrinės izoliacijos savybės. Šis vertinimas priklauso nuo konkrečios sistemos klasifikacijos.
Kabelių tiesimo sistemos, kurios pagal 6.3.2 punktą klasifikuojamos kaip „turinčios elektrinio laidumo savybių“, privalo būti pakankamai laidžios elektrai, kad užtikrintų potencialų išlyginimą ir įžeminimo jungtį (-is), jei to reikalaujama pagal kabelių tiesimo sistemos paskirtį. Atliekant bandymą, per sistemą, kuri susideda iš dviejų kabelių tiesimo elementų ir sistemos jungties, teka 25 A kintamoji srovė, kai tuščiosios eigos įtampa yra lygi arba mažesnė nei 12 V (AC 50–60 Hz). Pradinis įtampos kritimas matuojamas 50 mm atstumu abipus jungties. Gautoji pilnutinė varža (kontaktinė varža) neturi viršyti 50 mΩ. Jei sistemoje naudojamos skirtingos jungtys, jos turi būti tikrinamos atskirai. Antrasis įtampos kritimas matuojamas 500 mm atstumu, be prijungimo taško. Gauta pilnutinė varža negali viršyti 5 mΩ/m.
Kabelių atraminės sistemos, pagal 6.4.2 punktą priskiriamos „elektrai nelaidžių sistemų komponentams“, laikomos nelaidžiomis, jei savitoji paviršiaus varža yra didesnė nei 100 mΩ. Metalinės kabelių tiesimo sistemos su danga laikomos laidžiomis.
Gaisro pavojus
Apskritai kabelių laikymo sistema negali sukelti gaisro, o tik prisidėti prie jo. Kalbant apie kabelių atraminių sistemų konstrukciją, standarte nustatyta, kad nemetalinės kompozicinės medžiagos, kurias gali paveikti neįprastas karštis dėl elektros sistemos gedimo, privalo būti atsparios liepsnos plitimui. Tam atliekamas bandymas iki 650 °C temperatūros įkaitinta viela pagal IEC 60695-2-11:2000 standarto 4–10 punktus. Ugnies plitimui atsparūs sistemos komponentai turi visai neužsidegti arba jų liepsnos plitimas turi būti ribotas.
Skaitykite toliau
Kabelių tiesimo sistemų apžvalga
Patikimos, saugios ir ilgaamžės – atraskite mūsų kabelių tiesimo sistemas ir sužinokite viską apie medžiagas, jų paviršius bei apsaugą nuo korozijos.
Tinkamos kabelių tiesimo sistemos parinkimas
Kaip išsirinkti tinkamą kabelių tiesimo sistemą planuojamam instaliacijos įrengimo projektui? Mes paaiškinsime, kodėl, pvz., kabelių tūris ir kabelių apkrova yra esminiai parinkimo kriterijai.
Vėjo apkrovos: ką būtina žinoti projektuojant?
Vėjas gali tapti tikru konstrukcijų patvarumo išbandymu montuojant sistemas. Čia sužinosite, kaip patikimai apsaugoti kabelių tiesimo sistemas nuo vėjo apkrovų.
Patikrinta kokybė – sertifikatų, standartų ir patikros ženklų apžvalga
Nuo ISO iki UL: sužinokite, kokie sertifikatai ir patikros ženklai patvirtina mūsų kabelių tiesimo sistemų kokybę bei saugumą jūsų šalyje ir tarptautiniu mastu.
Apsauga nuo trukdžių: kabelių tiesimo sistemų EMS efektyvumas
Elektromagnetinių trukdžių laukai gali sukelti net visos gamybos linijos gedimą. Tinkamai įrengtos kabelių tiesimo sistemos užtikrina magnetinio lauko slopinimą ir apsaugo nuo šių trukdžių.