Apkrovų vertės pagal gaminio standartą IEC 61537:2006

 

Vokietijoje galiojantis DIN EN 61537:2007 09 standartas „Kabelių ir laidų sistemos. Kabelių tiesimo sistemos elektros instaliacijoms“ yra oficialiai galiojantis tarptautinio IEC 61537:2006 standarto vertimas. Jame apibrėžiami reikalavimai ir bandymų metodai kabelių tiesimo sistemoms, skirtoms kabeliams bei laidams laikyti ir išvedžioti elektros instaliacijos ar ryšių sistemose. 

DUK: reikalavimai pagal gaminio standartą

Kokie bendrieji reikalavimai yra keliami kabelių tiesimo sistemoms ir kur jie yra nustatyti?

Kokie testavimo reikalavimai taikomi kabelių tiesimo sistemoms?

Kaip turi būti paženklintos kabelių tiesimo sistemos?

Kokia informacija turi būti pateikta kabelių tiesimo sistemų montavimo instrukcijoje?

Kokia informacija turi būti pateikta kabelių tiesimo elementų montavimo instrukcijoje?

Klasifikavimas

 

Pagal gaminio standarto IEC 61537 6 skyrių visos kabelių tiesimo sistemos klasifikuojamos pagal kodų sistemą. Pagal tai naudotojas gali lengvai nustatyti, kokiomis savybėmis pasižymi kabelių tiesimo sistema.

 

6.1Medžiaga
6.1.1Metalinė dalis
6.1.2Nemetalinė dalis
6.1.3Kombinuotoji konstrukcija

 

 

6.2Atsparumas liepsnos plitimui
6.2.1Palaiko degimą
6.2.2Nepalaiko degimo

 

6.3Elektrinio laidumo savybės
6.3.1Be elektrinio laidumo savybių
6.3.2Su elektrinio laidumo savybėmis

 

 

6.4Elektrinis laidumas
6.4.1Elektrai laidus sistemos komponentas
6.4.2Elektrai nelaidus sistemos komponentas

 

 

6.5Korozija / paviršiai
6.5.1Nemetaliniai sistemos komponentai
6.5.2Plienas su metaline paviršiaus danga arba nerūdijantysis plienas

0–9D klasės

KlasėEtaloninė medžiaga ir paviršiaus apdirbimas
0ajokių
1galvaniškai cinkuota danga, kurios minimalus storis yra 5 µm
2galvaniškai cinkuota danga, kurios minimalus storis yra 12 µm
3panardinant karštuoju būdu cinkuotas (juostiniu būdu cinkuotas) plienas, atitinkantis 275 klasę pagal EN 10327 ir EN 10326
4panardinant karštuoju būdu cinkuotas (juostiniu būdu cinkuotas) plienas, atitinkantis 350 klasę pagal EN 10327 ir EN 10326
5karštai cinkuotas (pagamintas gaminys), kurio minimalus dangos storis yra 45 µm pagal ISO 1461
6karštai cinkuotas (pagamintas gaminys), kurio minimalus dangos storis yra 55 µm pagal ISO 1461
7karštai cinkuotas (pagamintas gaminys), kurio minimalus dangos storis yra 70 µm pagal ISO 1461
8karštai cinkuotas (pagamintas gaminys), kurio minimalus dangos storis yra 85 µm pagal ISO 1461 (dažniausiai gausiai legiruotas silicio plienas)
9Anerūdijantysis plienas, pagamintas pagal ASTM: A240/A 240M – 95a žymėjimas S30400 arba EN 10088, 1-4301 klasė, be galutinio apdorojimob
9Bnerūdijantysis plienas, pagamintas pagal ASTM: A240/A 240M – 95a žymėjimas S30400 arba EN 10088, 1-4404 klasė, be galutinio apdorojimob
9Cnerūdijantysis plienas, pagamintas pagal ASTM: A240/A 240M – 95a žymėjimas S30400 arba EN 10088, 1-4301 klasė, su galutiniu apdorojimub
9Dnerūdijantysis plienas, pagamintas pagal ASTM: A240/A 240M – 95a žymėjimas S30400 arba EN 10088, 1-4404 klasė, su galutiniu apdorojimub

a Medžiagos be deklaruotos atsparumo korozijai klasifikacijos. 

b Galutinio apdirbimo procesas taikomas siekiant padidinti apsaugą nuo plyšinės korozijos ir apsaugoti nuo užteršimo kitų rūšių plienu.

 

 

6.5Korozija / paviršiai
6.5.3Aliuminio lydinys arba kiti metalai
6.5.4Su metaline ir organine danga

 

6.6Temperatūra
6.6.1Mažiausia temperatūra -50 °C / -40 °C / -20 °C / -15 °C / -5 °C / +5 °C
6.6.2Didžiausia temperatūra +150 °C / +120 °C / +105 °C / +90 °C / +60 °C / +40 °C

 

 

6.7Kabelių lovelio pagrindo perforacija
A≤ 2 %
B> 2 %
C> 15 %
D> 30 % (IEC 60364 5 52)

 

 

6.8Kabelių lovelio pagrindo perforacija
X≤ 80 %
Y> 80 %
Z> 90 % (IEC 60364 5 52)

 

 

6.9Atsparumas smūgiams
6.9.1Iki 2 J
6.9.2Iki 5 J
6.9.3Iki 10 J
6.9.4Iki 20 J
6.9.5Iki 50 J

Mechaniniai apkrovos bandymai saugiai darbinei apkrovai (SWL) nustatyti

Viena iš pagrindinių standarto užduočių yra patikrinti pateiktus saugios darbinės apkrovos duomenis lyginamuoju ir atkuriamuoju būdu. Tai pasiekiama taikant skirtingus bandymų metodus. Praktiniam taikymui svarbu, kad jungtys būtų išdėstytos pagal gamintojo instrukcijose arba duomenų lapuose pateiktą aprašymą, nes priešingu atveju negalima garantuoti saugios darbinės apkrovos.

Turi būti atliekami du bandymai: minimalios ir maksimalios temperatūros bandymas. Plieninėms konstrukcinėms dalims pakanka atlikti bandymą tik viename temperatūros diapazone nuo -20 °C iki +120 °C, nes dėl temperatūros pokyčių jų savybės pagal standartą kinta ne daugiau nei 5 % nuo vidutinės šių savybių vertės.

Visuose bandymų metoduose numatyta, kad prieš pradedant matavimus kabelių tiesimo elementai turi būti apkraunami 10 %, o atraminiai elementai – 50 % pradine apkrova, kad konstrukcija visiškai nusistovėtų. Po to ši apkrova vėl pašalinama ir matuojamos nuo šios būsenos atsiradusios deformacijos.

Visi bandiniai iš pradžių tikrinami esant vardinei saugiai darbinei apkrovai (SWL). Jei bandiniai atitinka vertinimo kriterijus, apkrova didinama 1,7 karto viršijant saugią darbinę apkrovą.

Pirmasis vertinimo kriterijus – leistinoji deformacija esant vardinei saugiai darbinei apkrovai. Šiuo atveju išilginis kabelių tiesimo elementų ir fasoninių dalių įlinkis neturi viršyti 1/100 atstumo tarp atramų, o skersinis įlinkis – negali būti didesnis nei 1/20 nominaliojo kabelių tiesimo elementų ilgių bei fasoninių dalių pločio. Be to, gembių skersinė deformacija, esant vardinei saugiai darbinei apkrovai (SWL), yra apribota iki maksimaliai 30 mm. Esant saugiai darbinei apkrovai (SWL), profilis gali įlinkti ne daugiau kaip 1/20 savo ilgio. Savaime suprantama, kad šio bandymo metu ant bandinių ir jungčių neturi būti jokių akivaizdžių pažeidimų ar lūžių.

Išilginis įlinkis matuojamas kiekvieno tarpatramio [ab] ir [bc] viduryje, apskaičiuojant vidurkį tarp kabelių lovelio kairiojo ir dešiniojo išorinių kraštų (1 ir 3). Skersinis įlinkis nustatomas toje pačioje vietoje, apskaičiuojant skirtumą tarp jutiklio matavimo vertės lovelio dugno viduryje (2) ir išilginio įlinkio vidutinės vertės (ø13).

Pagal antrąjį vertinimo kriterijų reikalaujama, kad padidinus apkrovą 1,7 karto sistema nesugriūtų. Didelė deformacija ir įlinkis esant padidintai apkrovai vis dėl to yra leistini.

Šiuo metodu neišbandomos papildomos apkrovos, pvz., žmogaus svorio apkrova, sniegas, lietus, ledas, vėjas, seisminis poveikis ar terminiai įtempiai. Standartas nenumato gamintojo atsakomybės už sniego, vėjo ar kitų aplinkos veiksnių sukeliamas apkrovas. Prireikus, montavimo darbus projektuojantis asmuo privalo atsižvelgti į šiuos veiksnius.

Iš esmės šia metodika tikrinama kabelių tiesimo elementų, jų jungčių, fasoninių dalių ir atraminių elementų saugi darbinė apkrova (SWL).

Kelių vertikalioje plokštumoje sumontuotų tarpatramių sistemų, kai kabeliai tiesiami horizontaliai (pvz., jėgainėse), ir vertikalioje plokštumoje sumontuotų kylančių trasų, kai kabeliai tiesiami vertikaliai, bandymai šiuo metu galiojančioje standarto versijoje dar tik svarstomi. Naujajame standarto projekte tam yra numatytas standartizuotas bandymas. Taikymui jėgainėse „OBO Bettermann“ jau dabar pagal šį standartą gali pateikti kai kurias apkrovų vertes.

Išsamumo dėlei, čia reikėtų paminėti ir vadinamąjį atsparumo smūgiams bandymą pagal IEC 60068-2-75 standartą. Atliekant šį bandymą, ant skirtingų bandinio vetų iš nustatyto aukščio paeiliui numetamas apibrėžtos masės plaktukas – pirmiausia ant pagrindo arba pakopos, o po to ant kiekvieno šono. Ant bandinių po bandymo neturi būti jokių akivaizdžių pažeidimų ir / arba deformacijų, galinčių pakenkti saugumui.

 

Smūgio energija [J]Plaktuko masė [kg]Kritimo aukštis [mm]
20,5400
51,7295
105,0200
205,0400
5010,0500

Kabelių tiesimo elementai kelių tarpatramių sistemose

 

Kelių tarpatramių sistema vadinamas toks montavimo būdas, kai su laikančiaisiais elementais sujungti kabelių tiesimo elementai (loveliai arba kopėčios) sudaro daugiau nei vieną tarpatramį tarp atramų, t. y. turi kelis atramų žingsnius. Tai yra dažniausiai taikomas kabelių tiesimo sistemų montavimo būdas. 

Didžioji dalis kabelių tiesimo sistemų montuojamos horizontalioje plokštumoje, o patys kabeliai tiesiami taip pat horizontalia kryptimi. Šiam montavimo būdui standartas numato net penkis skirtingus bandymų metodus, kuriems taikomos tam tikros sąlygos. Taip siekiama užtikrinti saugų eksploatavimą bet kokiomis aplinkybėmis.

Bandymo metodasSąlygos
I
  • Klientui netaikomi jokie apribojimai dėl jungties montavimo vietos
  • Galinio tarpatramio ilgis neribojamas
  • X = L
  • Atliekant bandymą, jungtis montuojama galinio tarpatramio viduryje tarp atramų a ir b
II
  • Galiniuose tarpatramiuose (kraštinėje zonoje) jungtys neleidžiamos
  • Gamintojas gali sumažinti galinio tarpatramio ilgį. X ≤ L (dažniausiai X = 0,8·L)
  • Atliekant bandymą, jungtis montuojama vidurinio tarpatramio viduryje tarp atramų b ir c
III
  • Kabelių tiesimo elemento ilgis yra lygus L arba yra atstumo tarp atramų L kartotinis
  • Kai kabelių lovelio ilgis yra 1,5 karto didesnis už atstumą tarp atramų, o jungtis nuo galinės atramos nutolusi ne daugiau kaip 25 % atstumo tarp atramų
  • Jungties vietą galiniame tarpatramyje nurodo gamintojas
  • Gamintojas gali sumažinti galinio tarpatramio ilgį: X ≤ L
  • Atliekant bandymą, jungtys montuojamos kiekviename tarpatramyje tarp atramų a, b ir c
IV
  • Gaminiai su vietinėmis silpnosiomis vietomis
  • Silpnoji vieta išdėstoma tiesiog ant atramos
  • Bandymo sąlygos tokios pačios kaip I arba II metodo, darant minimalų nuokrypį, kad silpnoji vieta būtų išdėstyta tiesiog ant atramos b
V
  • Kelių atstumų tarp atramų bandymas, kai L > 4 m (didelių tarpatramių sistemose)

Kabelių tiesimo elementai vieno tarpatramio sistemose

 

Vieno tarpatramio sistema vadinamas toks montavimo būdas, kai kabelių tiesimo sistemos atkarpą sudaro kabelių tiesimo elementai ir tik du atraminiai taškai, išdėstyti abiejuose šios atkarpos galuose. Tokioje sistemoje yra tik vienas atskiras atstumas tarp atramų. Šis sprendimas dažniausiai taikomas tiesiant trasas virš koridorių arba gamybinėse bei sandėliavimo patalpose, kai kabeliai tiesiami nuo vienos atraminės kolonos iki kitos, o pati sistema nesitęsia tolygiai per kelis tarpatramius (t. y. trasa baigiasi ties kiekviena atrama). Šis atskyrimas nuo kelių tarpatramių sijos yra svarbus, nes, išliekant tokiai pačiai kabelių apkrovai viename metre, keičiasi pačiai sistemai tenkanti apkrova.

Didžioji dalis vieno tarpatramio sistemų taip pat montuojamos horizontalioje plokštumoje, kai kabeliai tiesiami horizontaliai. Atliekant bandymą, jungtis privalo būti pačiame tarpatramio viduryje, nebent gamintojas savo instrukcijose nurodo kitokius apribojimus.

Fasoninės dalys

Montuojamoms horizontalioje plokštumoje fasoninėms dalims (alkūnėms, T formos profiliams, kryžmėms), kai sistema tiesiama horizontalia kryptimi, standartas taip pat numato bandymą, jei pati fasoninė dalis nėra tiesiogiai paremta į montavimo elementą. Atstumą Y iki artimiausios atramos nurodo gamintojas.

 

Laikikliai

Konsolės yra išbandomos jas montuojant prie sienos arba prie profilio (1 pav.). Jei konsolė yra sukonstruota tiek kabelių loveliams, tiek kabelių kopėčioms, apkrova veikia dviejuose taškuose (2 pav.). Jei konsolėms skirta išskirtinai tik kabelių loveliams, apkrova tolygiai paskirstoma keliose vietose (3 pav.). Dėl to konsolei tenka mažesnis krūvis ir pasiekia didesnę saugią darbinę apkrovą. „OBO Bettermann“ įprastai visada atlieka bandymus pagal nepalankiausio scenarijaus sąlygas. Taip užtikriname, kad visada bus pasiekiama saugi darbinė apkrova.

Iliustracijose pavaizduota standarte numatyta bandymų schema.

Profilai

Kabinamiesiems profiliams taikomi net trys skirtingi bandymai.

Prie lubų plokščių pritvirtintų profilių lenkimo momento bandymas (1 pav.), kuriam rekomenduojama naudoti 0,8 m ilgio profilį. Saugi darbinė apkrova žymima kaip M1 ir nurodoma Nm arba kNm.

Profilių arba jų viršutinių plokščių tempimo stiprio bandymas (2 pav.), kurio metu saugi darbinė apkrova (SWL) žymima kaip jėga F ir nurodoma N arba kN.

Profilių su laikikliu lenkimo momento bandymas (3 pav.), nurodant M2 ir Nm arba kNm. Šis bandymas turi būti atliekamas su 0,5 m, 1,0 m ir 1,5 m ilgio (L) gaminiais, jei tokie yra asortimente. Bandymo metu profiliai išbandomi juos sumontavus kartu su stipriausia ir didžiausia tam profiliui rekomenduojama konsole.

Mažiau svarbūs yra bandymai, atliekami su centre (simetriškai) pritvirtintu laikikliu (4 pav.) ir profiliais, kurių galuose pritvirtinta konsolėarba lubų pakaba (5 pav.). Šis būdas šnekamojoje kalboje dar vadinamas „beždžionių sūpynėmis“ (kabantis laidas). Šiuo atveju kaip tempiamieji elementai naudojami du srieginiai strypai arba kabinamieji profiliai su horizontaliu standžiu profiliu, kuris tarnauja kaip lovelio pagrindas.

Saugus profilių su atrama montavimas

Kabinamojo profilio su atrama montavimas laikomas saugiu, jei tenkinamos toliau išvardytos sąlygos. 

  1. Kiekvienai atramai tenkanti apkrova mažesnė už atskirai atramai nurodytą saugią darbinę apkrovą (10.8.1).
  2. Profilių su atramomis lenkimo momentas M2: mažesnis už pasirinkto ilgio profilio saugią darbinę apkrovą (10.8.2.3). Leidžiama apskaičiuoti bandymų su skirtingo ilgio gaminiais rezultatų tarpines vertes (interpoliacija).
  3. Gautas lubų plokštės M1 lenkimo momentas ir gauta jėga F yra saugiame diapazone (SAFE AREA).

Elektriniai bandymai

Standartas taikomas gaminiams, kurie įprasto naudojimo metu yra pasyvūs elektromagnetinio poveikio (spinduliuotės ir atsparumo) atžvilgiu. Kai kabelių tiesimo sistemos sumontuojamos kaip kabelių instaliacijos dalis, pati instaliacija gali skleisti elektromagnetinius signalus arba būti jų veikiama. Poveikio laipsnis priklauso nuo instaliacijos pobūdžio eksploatavimo aplinkoje ir prie kabelių prijungtų įrenginių.

Pagal IEC 61537 standartą tikrinamos elektrinio laidumo arba elektrinės izoliacijos savybės. Šis vertinimas priklauso nuo konkrečios sistemos klasifikacijos.

Kabelių tiesimo sistemos, kurios pagal 6.3.2 punktą klasifikuojamos kaip „turinčios elektrinio laidumo savybių“, privalo būti pakankamai laidžios elektrai, kad užtikrintų potencialų išlyginimą ir įžeminimo jungtį (-is), jei to reikalaujama pagal kabelių tiesimo sistemos paskirtį. Atliekant bandymą, per sistemą, kuri susideda iš dviejų kabelių tiesimo elementų ir sistemos jungties, teka 25 A kintamoji srovė, kai tuščiosios eigos įtampa yra lygi arba mažesnė nei 12 V (AC 50–60 Hz). Pradinis įtampos kritimas matuojamas 50 mm atstumu abipus jungties. Gautoji pilnutinė varža (kontaktinė varža) neturi viršyti 50 mΩ. Jei sistemoje naudojamos skirtingos jungtys, jos turi būti tikrinamos atskirai. Antrasis įtampos kritimas matuojamas 500 mm atstumu, be prijungimo taško. Gauta pilnutinė varža negali viršyti 5 mΩ/m.

Kabelių atraminės sistemos, pagal 6.4.2 punktą priskiriamos „elektrai nelaidžių sistemų komponentams“, laikomos nelaidžiomis, jei savitoji paviršiaus varža yra didesnė nei 100 mΩ. Metalinės kabelių tiesimo sistemos su danga laikomos laidžiomis.

Gaisro pavojus

Apskritai kabelių laikymo sistema negali sukelti gaisro, o tik prisidėti prie jo. Kalbant apie kabelių atraminių sistemų konstrukciją, standarte nustatyta, kad nemetalinės kompozicinės medžiagos, kurias gali paveikti neįprastas karštis dėl elektros sistemos gedimo, privalo būti atsparios liepsnos plitimui. Tam atliekamas bandymas iki 650 °C temperatūros įkaitinta viela pagal IEC 60695-2-11:2000 standarto 4–10 punktus. Ugnies plitimui atsparūs sistemos komponentai turi visai neužsidegti arba jų liepsnos plitimas turi būti ribotas.

Turite klausimų šia tema? Esame čia, kad padėtume!