Kabelių tiesimo sistemų konstrukcinės ir funkcinės savybės
Kabelių tiesimo sistemos Kabelių tiesimo sistemos yra esminė saugios ir efektyvios elektros instaliacijos dalis. Jos skirtos ne tik tvarkingam kabelių tiesimui bei tvirtinimui, bet taip pat turi atlaikyti pačias įvairiausias mechanines bei aplinkos veiksnių sukeliamas apkrovas. Tinkamos sistemos pasirinkimas priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, medžiagos, apsaugos nuo korozijos ir aplinkos sąlygų. Pristatome svarbiausias konstrukcines ir funkcines kabelių klojimo sistemų savybes – nuo naudojamų žaliavų ir paviršiaus dangų iki apsaugos nuo korozijos priemonių.
DUK: bazinės žinios apie kabelių tiesimo sistemas
Kas yra kabelių klojimo sistema?
Kur montuojamos kabelių klojimo sistemos?
Iš kokių medžiagų gaminamos kabelių klojimo sistemos?
Kokios yra kabelių klojimo sistemos sudedamosios dalys?
Kokios būna kabelių klojimo sistemos?
Kam reikalingos fasoninės dalys?
Kas yra laikančiosios konstrukcijos?
Kam naudojami montavimo elementai?
Kokių būna sisteminių priedų?
Kas yra atstumas tarp atramų?
Ar išorinės tvirtinimo detalės yra kabelių klojimo sistemos dalis?
Korozija ir apsauga nuo korozijos
Dažniausiai išskiriami toliau aprašyti korozijos tipai.
Paviršinė korozija
- Neapsaugotas, nelegiruotasis plienas tolygiai oksiduojasi dėl drėgmės ir deguonies poveikio
- Klasikinis plieno rūdijimas
- Jei rūdijimas yra lokalus, jis vadinamas taškine arba negilia taškine korozija.
Kontaktinė arba bimetalinė korozija
- Atsiranda dėl skirtingo dviejų metalų (pvz., cinko ir nerūdijančio plieno) elektrocheminio potencialo
- Metalai skirstomi į tauriuosius ir netauriuosius
- Taurieji metalai: elektrocheminis potencialas > 0
- Netaurieji metalai: elektrocheminis potencialas < 0
- Proceso metu oksiduojasi netaurusis metalas
- Svarbi plotų santykio taisyklė:
- palankus santykis: didelis netauriojo ir mažas tauriojo metalo plotas
- nepalankus santykis: didelis tauriojo ir mažas netauriojo metalo plotas
Plyšinė korozija
- Pažeidžia tiek nelegiruotąjį, tiek nerūdijantį plieną (net ir tada, kai plyšys susidaro tarp plastiko ir plieno)
- Atsiranda dėl drėgmės, patenkančios į siaurus (< 1 mm) plyšius
- Plyšio viduje esantis elektrolitas „rūgštėja“ (t. y. jo pH vertė krenta), o išorėje – tampa šarminis (t. y. pH vertė kyla)
- Taip formuojasi reakcijos produktai, kurie ilgainiui virsta matomomis rūdimis ir iš vidaus ardo patį plyšį
Nerūdijančio plieno taškinė korozija
- Pažeidžiamas pasyvusis nerūdijančio plieno sluoksnis (dažniausiai dėl chloridų poveikio)
- Tam tikrose vietose gali prasidėti taškinė korozija, kuri paveiktoje vietoje išgraužia plieną
- Be to, jei pačiame metale yra vidinių įtempių, gali prasidėti įtempių korozija (tuomet metalas tiesiog pradeda trūkinėti išilgai savo struktūros ribų)
Cinko dangos korozija
- Per kelias dienas cinkas, reaguodamas su ore esančia anglimi, suformuoja apsauginį cinko karbonato sluoksnį
- Jei cinko paviršių nuolat veikia drėgmė, dar prieš spėjant susidaryti šiam apsauginiam sluoksniui, atsiranda baltosios rūdys
- Cinkas yra ypač jautrus korozijai, kai aplinkoje yra druskų (dažniausiai chloridų arba sulfatų) Tuomet cinko danga suyra labai greitai, o plienas lieka neapsaugotas
Metalų elektrocheminių potencialų eilė
| maža / didelė | Zn (FS ir FT) | AI | Cu | Nerūd. plienas | CuZn |
|---|---|---|---|---|---|
| Zn (FS ir FT) | x | x | |||
| AI | x | x | |||
| Cu | |||||
| Nerūd. plienas | |||||
| CuZn |
- Minimali arba vidutinė korozija
- Vidutinė korozija
x stipri korozija
Būtina korozijos sąlyga – abu metalus jungianti laidi terpė. Kuo aplinka drėgnesnė ir labiau užteršta, tuo kontaktinė korozija yra stipresnė.
Paviršiai
G | FS | FT/(DD) |
Galvaniškai cinkuotas | Karštai cinkuotas | Karštai cinkuotas panardinant / dvigubas panardinimas |
Medžiagos
A2 | A4 | A5 |
Nerūdijantysis plienas | Nerūdijantysis plienas | Nerūdijantysis plienas |
Nestandartiniai sprendimai (pagal užklausą)
FTSO | FSK/FTK |
Nestandartinis sluoksnio storis | Plastikinė danga |
Paviršiai
Geresnei apsaugai nuo korozijos galima taikyti šiuos cinkavimo metodus:
Galvaninis cinkavimas
- Cinko danga padengiama elektrolizės būdu (naudojant nuolatinę elektros srovę)
- Įprastas sluoksnio storis: apie 5–15 μm
- Dažniausiai atliekamas papildomas apdorojimas – pasyvavimas ir / arba sandarinimas
Standartai: DIN EN ISO 19598 ir DIN EN ISO 4042
Paskirtis: neužterštos vidaus patalpos (pvz., biurai, prekybos salės). Korozijos kategorija pagal DIN EN ISO 12944-2: C1
Pavyzdžiai: vieliniai loveliai ir jungiamieji elementai
Juostinis cinkavimas
- Juostinio cinkavimo proceso metu (dar vadinamo Sendzimiro cinkavimu) plieninė juosta dengiama ištisiniu, nenutrūkstamu srautu
- Medžiagos: DX51D
- Sluoksnio storis (Z 275): apie 13–27 μm
- Galima papildoma rulono apdaila – pasyvavimas ir / arba sandarinimas
Standartai: DIN EN 10346
Paskirtis: vidaus patalpos, kuriose gali susidaryti kondensatas (pavyzdžiui, sporto salės ar sandėliai). Korozijos kategorija pagal DIN EN ISO 12944-2: iki C2
Pavyzdžiai: kabelių loveliai, dangčiai
Cinkuota karštuoju būdu
- Suformuotas gaminys cinkuojamas panardinimo būdu
- Medžiagos: C9D, DC01, DD11, S235JR
- Įprastas sluoksnio storis: apie 45–85 μm
Standartai: DIN EN ISO 1461
Paskirtis: drėgnos ar pramoninės patalpos ir lauko zonos su vidutine aplinkos tarša (pvz., skalbyklos, miesto aplinka). Korozijos kategorija pagal DIN EN ISO 12944-2: iki C3 (priklausomai nuo sluoksnio storio – iki C4)
Pavyzdžiai: kabelių kopėčios, vieliniai loveliai, kabinamieji profiliai ir gembės
Karštasis padengimas lydalu (dvigubas panardinimas)
- Cinko ir aliuminio danga pagal DIN EN 10346
- Cinkuojamas metalas paeiliui nardinamas į dvi vonias: pirmojoje yra grynas cinkas, o antrojoje – cinko ir aliuminio lydinys.
Standartai: DIN EN 10346
Cinko lamelių danga
- Neapdorotas plienas perdirbamas į smulkias detales, pvz., varžtus ar poveržles
- Po to padengiamas nardinant ir centrifugavimo metodu, naudojant neorganinę medžiagą, kurioje gausu cinko ir aliuminio
- Sluoksnio storis: 5–20 µm
- Katodinė apsauga nuo korozijos apsaugo net ir atsiradus nedideliems įbrėžimams, pvz., transportavimo ar montavimo metu
Standartai: DIN EN 13858, DIN EN ISO 10683
Paskirtis: vidaus patalpos, lauko zonos
Pavyzdžiai: jungiamieji elementai, tvirtinimo elementai
Plastikinė danga
- Plastikinė danga padengiama naudojant elektrostatiškai įkrautus plastiko miltelius
- Danga dengiama apsaugai nuo korozijos arba dekoratyviniais tikslais
- Ypač geras sukibimas užtikrinamas pirmiausia apdorojant komponentus įvairiais skysčiais
- Naudojami plastiko milteliai iš epoksidinių ir / arba poliesterio dervų bei poliuretano
- Įprastas sluoksnio storis: apie 70–100 μm
- Galima dengti įvairius sistemos komponentus su šiais paviršiais:
- cinkuotus juostiniu būdu (FS) ir karštai cinkuotus panardinant (FT);
- galvaniškai cinkuotus (G) ir aliuminį (Al).
Standartai: DIN 55633/55634
Naudojimas apsaugai nuo korozijos
- Karštai cinkuoti panardinant sistemos komponentai su papildoma danga („Duplex“ sistema)
- Labai didelis atsparumas drėgmei, užterštumui ir cheminiam poveikiui
- Pastatai, kuriuose nuolat susidaro kondensatas ir yra didelis užterštumas
- Korozijos kategorija pagal DIN EN ISO 12944-2: iki C5
Estetinė paskirtis
- Danga pritaikoma prie išskirtinių pastato dizaino reikalavimų ir spalvinių sprendimų
- Skirtingos spalvos padeda vizualiai atskirti arba sugrupuoti įvairias konstrukcijų funkcijas
- Galima rinktis iš visų RAL paletės spalvų
Medžiagos
Nerūdijantysis plienas
- Dėl sąlyčio su deguonimi, ant plieno paviršiaus susidaro chromo oksido (pasyvusis) sluoksnis, kuris apsaugo nuo korozijos
- Pažeidus šį pasyvųjį sluoksnį (pvz., pjaunant), jis vėl savaime atsinaujina gavęs deguonies
- Medžiagos, priklausomai nuo lydinio sudėties:
- A2:
- 1.4301 (AISI 304)
- 1.4303 (AISI 305/308)
- 1.4310 (AISI 301)
- 1.4567 (AISI 304Cu)
- A4:
- 1.4401 (AISI 316)
- 1.4404 (AISI 316L)
- 1.4435 (AISI 316L)
- 1.4571 (AISI 316Ti)
- 1.4578
- A5:
- 1.4529
- 1.4547
- 1.4462
- A2:
- Standartas: EN 10088
- Korozijos kategorija pagal DIN EN ISO 12944-2:
- A2: iki C3
- A4: iki C5
- A5: iki CX
- Svarbiausių legiravimo elementų apžvalga
| Elementas | Savybės pliene |
| Nikelis |
|
| Molibdenas |
|
| Titanas |
|
| Azotas |
|
Korozijos kategorijos pagal DIN EN ISO 12944-2:2018
| Korozijos kategorija | Masės nuostolis ploto vienetui / storio sumažėjimas (po pirmųjų eksploatavimo metų) | Tipinės aplinkos pavyzdžiai (tik informacinio pobūdžio) | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
Nelegiruotasis plienas | Cinkas | Atvira erdvė | Vidaus patalpa | |||
| Masės nuostolis, g/m² | Storio sumažėjimas, µm | Masės nuostolis, g/m² | Storio sumažėjimas, µm | |||
| C1 nereikšminga | ≤ 10 | ≤ 1,3 | ≤ 0,7 | ≤ 0,1 | – | Šildomos neutralios aplinkos pastatai, pvz., biurai, prekybos salės, mokyklos, viešbučiai |
| C2 žema | nuo > 10 iki 200 | nuo > 1,3 iki 25 | nuo > 0,7 iki 5 | nuo > 0,1 iki 0,7 | Nedidelio užterštumo aplinka: dažniausiai kaimo vietovės | Nešildomi pastatai, kuriuose gali susidaryti kondensatas, pavyzdžiui: sandėliai, sporto salės |
| C3 vidutinė | nuo > 200 iki 400 | nuo > 25 iki 50 | nuo > 5 iki 15 | nuo > 0,7 iki 2,1 | Miesto ir pramoninė aplinka su vidutine sieros dvideginio koncentracija; pakrantės zonos, kuriose oro druskingumas nedidelis | Drėgnos ir vidutiniškai užterštos gamybinės patalpos, pvz., maisto pramonės įmonės, skalbyklos, alaus daryklos, pieninės |
| C4 didelė | nuo > 400 iki 650 | nuo > 50 iki 80 | nuo > 15 iki 30 | nuo > 2,1 iki 4,2 | Pramoninė ir vidutinio druskingumo pajūrio aplinka | Chemijos gamyklos, laivų statyklos pajūryje ir pramoginių laivų uostai |
| C5 labai didelė | nuo > 650 iki 1 500 | nuo > 80 iki 200 | nuo > 30 iki 60 | nuo > 4,2 iki 8,4 | Didelės drėgmės ir agresyvaus pramoninio klimato zonos bei didelio druskingumo pajūrio teritorijos | Pastatai ar patalpos, kuriose beveik nuolat susidaro kondensatas ir yra didelis užterštumas |
| C X ekstremali | nuo > 1 500 iki 5 500 | nuo > 200 iki 700 | nuo > 60 iki 180 | nuo > 8,4 iki 25 | Didelio druskingumo zonos atviroje jūroje, ekstremalios drėgmės ir agresyvaus pramoninio klimato zonos bei subtropinio ir tropinio klimato teritorijos | Ekstremalios drėgmės ir itin agresyvios aplinkos pramoninės zonos |
Tipinės aplinkos ir rekomenduojami paviršiai / medžiagos
Cinko sluoksnio sumažėjimas: nuo < 0,1 µm per metus | |
|---|---|
Tipinės aplinkos pavyzdžiai | |
Atvira erdvė | Vidaus patalpa |
Rekomenduojami paviršiai / medžiagos | |
Galvaniškai cinkuotas (G) | |
Sluoksnio storis: 2,5–10 µm | |
Cinko sluoksnio sumažėjimas: nuo > 0,1 iki 0,7 µm per metus | |
|---|---|
Tipinės aplinkos pavyzdžiai | |
Atvira erdvė | Vidaus patalpa |
Rekomenduojami paviršiai / medžiagos | |
Cinkuotas juostiniu būdu (FS) / cinko ir aliuminio lydinys (DD) | |
Sluoksnio storis: apie 20 µm | |
Cinko sluoksnio sumažėjimas: nuo > 0,7 iki 2,0 µm per metus | |
|---|---|
Tipinės aplinkos pavyzdžiai | |
Atvira erdvė | Vidaus patalpa |
Rekomenduojami paviršiai / medžiagos | |
Karštai cinkuotas panardinant / nerūdijantysis plienas A2 | |
Sluoksnio storis: apie 40–60 µm | |
Cinko sluoksnio sumažėjimas: nuo 2,0 iki 4,0 µm per metus | |
|---|---|
Tipinės aplinkos pavyzdžiai | |
Atvira erdvė | Vidaus patalpa |
Rekomenduojami paviršiai / medžiagos | |
A2 nerūdijantysis plienas | |
Atsparus rūdijimui | |
Cinko sluoksnio sumažėjimas: nuo 4,0 iki 8,0 µm per metus | |
|---|---|
Tipinės aplinkos pavyzdžiai | |
Atvira erdvė | Vidaus patalpa |
Rekomenduojami paviršiai / medžiagos | |
A4 nerūdijantysis plienas | |
Sąlygiškai atsparus rūgštims | |
Cinko sluoksnio sumažėjimas: nuo 8,0 iki 25 µm per metus | |
|---|---|
Tipinės aplinkos pavyzdžiai | |
Atvira erdvė | Vidaus patalpa |
Rekomenduojami paviršiai / medžiagos | |
A5 nerūdijantysis plienas | |
Taip pat pasižymi dideliu stiprumu | |
Skaitykite toliau
Tinkamos kabelių tiesimo sistemos parinkimas
Kaip išsirinkti tinkamą kabelių tiesimo sistemą planuojamam instaliacijos įrengimo projektui? Mes paaiškinsime, kodėl, pvz., kabelių tūris ir kabelių apkrova yra esminiai parinkimo kriterijai.
Vėjo apkrovos: ką būtina žinoti projektuojant?
Vėjas gali tapti tikru konstrukcijų patvarumo išbandymu montuojant sistemas. Čia sužinosite, kaip patikimai apsaugoti kabelių tiesimo sistemas nuo vėjo apkrovų.
IEC 61537:2006 – reikalavimai kabelių tiesimo sistemoms
Kokius reikalavimus turi atitikti kabelių tiesimo sistemos? Gaminių standartas IEC 61537:2006 nustato aiškius reikalavimus, taikomus kabelių tiesimo sistemų apkrovai, saugai ir ženklinimui.
Patikrinta kokybė – sertifikatų, standartų ir patikros ženklų apžvalga
Nuo ISO iki UL: sužinokite, kokie sertifikatai ir patikros ženklai patvirtina mūsų kabelių tiesimo sistemų kokybę bei saugumą jūsų šalyje ir tarptautiniu mastu.
Apsauga nuo trukdžių: kabelių tiesimo sistemų EMS efektyvumas
Elektromagnetinių trukdžių laukai gali sukelti net visos gamybos linijos gedimą. Tinkamai įrengtos kabelių tiesimo sistemos užtikrina magnetinio lauko slopinimą ir apsaugo nuo šių trukdžių.